Kailis, kaip ir mediena bei oda, - viena tradiciškiausių priemonių būsto interjerui kurti. Kailiai asocijuojasi su prabanga, gerove, autentiškumu ir, žinoma, šiluma. Sunku būtų rasti kitą tokį „nereiklų“ aksesuarą: jis savaime efektingas, be jokių priedų - ar būtų nerūpestingai mesteltas ant grindų, ar ant laiptų, ar ant sofos krašto.
 
Kailiai visada buvo madingi. Nors, tiesa, ilgą laiką buvo laikomasi stereotipo, jog tokiems „trofėjams“ vieta tik užmiesčio namuose, sodybose, bet dar geriau - kokioje nors medžiotojo trobelėje.
 
Bet šiandien dizaineriai jau sėkmingai įveikė šį stereotipą, naudodami žvėrių kailius ne tik kaip spalvinius akcentus vienspalviame interjere arba kaip optinę atsvarą didžiagabaričiams baldams, bet pirmiausia - jaukumui namuose sukurti.
 
Paradoksalu, bet faktas: kailis taip pat puikiai tinka ir klasikiniame, ir minimalistiniame hi-tech stiliaus interjere. Prie pirmojo jis tiesiog dera efektingai pabrėždamas brangių rūšių medienos faktūrą, krištolo spindesį ir paauksuotus baldų bei šviestuvų puošybos elementus, o antrąjį reikiamai sušvelnina. Net jeigu jūsų būste dominuoja stiklo sienos ir chromuoti paviršiai, kailinis patiesalas jame neatrodys ne vietoje - priešingai, sujungs skirtingus interjero elementus į vieną visumą ir suteiks jiems „žmogiškumo“.
 
Kailių ir iš jų pagamintų kilimų universalumas kaip tik ir glūdi tame, kad prie jų nereikia specialiai derinti nei baldų, nei kokių nors aksesuarų. Prabangią „mantiją“ jūsų gindims galima įsigyti net pačią paskutinę akimirką, kai interjeras jau baigtas kurti, arba jau seniai „apgyvendintas“.
 
Jeigu jau apsisprendėte, jog tikrai norite namuose vaikščioti per natūralius kailius, laukia dar vienas svarbus sprendimas: kokio būtent gyvūno kailį jūs norėtumėte įsigyti?
 
Čia, žinoma, lemiamą reikšmę turi jūsų piniginės storis ir reikiama spalvų gama. Gerai apgalvokite visus tokio pirkinio pranašumus ir trūkumus: ar jums tikrai reikalinga ant grindų „pėsčiųjų perėja“ - t.y. zebro kailis, ar vis dėlto norisi tigro raštų? Ar derės gelsvai smėlinis gepardo kailis su bendru interjero koloritu ar priešingai - su juo kontrastuos? 
 
Specialistai teigia, kad dar visai neseniai madingiausi buvo itin brangūs kailiai - zebro, karakulčia, žirafos, lūšies... Manyta, kad tik tokie gali suteikti būstui aukštą klasę ir egzotiką.
 
Turtuoliai savo interjerus taip pat puošė buivolo, lokio, leopardo ir net Naujosios Zelandijos avių kailiais. Toks malonumas buvo negailestingas ne tik pirkėjų kišenei, bet ir gamtai. Laimė, su laiku didžioji dauguma pasiturinčių žmonių suprato, kad visai nenori visą laiką jaustis medžiotojais. Todėl pamažu interjero dizaino srityje aktualūs tapo „demokratiškesni“ kailiai - ponių, avių, galvijų. Iš pirmo žvilgsnio prasčiokiški, tačiau tikrovėje - aukščiausios kokybės ir lengvai derantys su kitomis apdailos medžiagomis, tarp jų - ir oda.
 
Tiesa, interjero specialistams prireikė šiek tiek laiko, kad įtikintų tuo snobiškiausius klientus - kai kurie jų iki šiol skersakiuoja į karvės odą. Jiems į kraują įaugęs stereotipas, kad tokie papuošimai tinkami nebent sodo nameliui. Bet laikai pasikeitė, ir dabar randama naujų būdų pritaikyti interjere net karvės odą: iš jos gaminami diržai, avalynė, rankinės, pagalvės, apklotai, baldai, užvalkalai automobilių sėdynėms (jei reikia pavyzdžio, ar kas gali būti solidžiau už „Rolls-Royce“?) ir, žinoma, kilimai.
 
Natūralios karvės odos spalvos kilimai nuo monochrominės juodos ir balto iki švelnios šiaudų ar ekstravagantiškos rudai oranžinės spalvos patenkins rafinuočiausius poreikius. O dažyti kailiai - apskritai šventė akims! Truputis dažų tą pačią karvės odą gali paversti ir zebro kailiu, ir tigro, ir leopardo, ir žirafos, arba papuošti abstrakčiais raštais (viena iš karvių odų pagaminta kilimų kolekcija net buvo pavadinta Van Gogo vardu - dizaineriai sugebėjo ant jų atkurti genialiojo impresionisto paveikslus!). Bet palietus pojūtis bus vis tiek tas pats - švelni natūrali medžiaga.
 
Dar viena madinga tendencija - kailiais puošti ne tik grindis, bet ir sienas. Pano iš kailių per visą sieną ne tik suteiks patalpai tam tikros ekstravagancijos, bet ir suteiks šilumos bei jaukumo.
 
Beje, dabar kailiniais pano puošiamos ir darbo kabinetų sienos, ir bibliotekos, ir svetainės.
 
Dar viena erdvė, kur sėkmingai naudojami kailiai, - namų kino teatrai. Pasirodo, jomis dengtos sienos užtikrina puikią akustiką, jau nekalbant apie tai, kad kailiai suteikia kambariui solidumo.
 
Jei kuo itin vertingos kailių odos, tai nereiklumu - jų priežiūra iš tiesų fantastiškai paprasta. Kad kailis visada atrodytų it naujas, būtina tik periodiškai valyti jį dulkių siurbliu arba sausa skepeta. Jeigu kailis smarkiai suteptas, galima pavalyti jį muilu (neutralaus pH), o paskui leisti natūraliai išdžiūti. 
 
Reikia prisiminti tik dvi taisykles: kailių negalima ilgai laikyti šlapių ar drėgnų ir negalima valyti chemikalais - įvairiais milteliais ar dėmių išėmikliais.